BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Temos “Televiziniai receptai” archyvas


Garsųjį troškinį visame pasaulyje žinomam animaciniam filmui „La Troškinys” (pranc. Ratatouille) sukūrė legendinis amerikietis virtuvės šefas Thomas Kelleris. Jis yra atidaręs bene garsiausius pasaulyje restoranus: „The French Laundry”, „ad hoc”, „Bouchon Bistro”, „Per Se” ir kitus.

Troškiniui (Ratatouille) paruošti reikės:

Padažui:

2 raudonųjų paprikų

2 morkų

1 svogūno

sviesto

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

2 skiltelių česnako

skardinės konservuotų pomidorų

1 šaukštelio Provanso žolelių rinkinio

druskos

kelių baziliko lapelių

Ant viršaus:

2 nedidelių cukinijų

2 nedidelių baklažanų

maždaug 6 pomidorų

Padažui, kurie aptepsime troškinį, reikės:

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

1 šaukštelio malto česnako

druskos

pipirų

Į keptuvę dedame šiek tiek sviesto, pilame alyvuogių aliejų, svogūnus, morkas, pjaustytas paprikas ir kepame 10 minučių. Dedame maltą česnaką ir kepame dar keletą minučių. Supilame konservuotus pomidorus, Provanso žoleles ir vėl kepame 20 minučių. Gautą troškinį ir bazilikus pilame į smulkintuvą ir triname, kol pasidarys vientisa masė.

Padažą tolygiai paskirstome formoje, kurioje kepsime. Ant viršaus rateliu išdėliojame labai labai plonais (!) griežinėliais pjaustytas daržoves.

Sumaišome antrąjį padažą ir aptepame juo dailiai išdėliotus daržovių griežinėlius. Formą uždengiame folija ir kepame 190 laipsnių orkaitėje apie 45 minutes. Nuimame foliją ir kepame dar apie 15 minučių, kol viskas gražiai apskrus.

Šis receptas atsiųstas konkursui SKONIS

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Ledams reikės:

1 kg 35 % riebumo grietinėlės, 

12 kiaušinių trynių,

300 gr cukraus,

lazdelės vanilės,

100 gr vandens

 

Griliažui pasiruoškite:

300 gr cukraus,

100 gr lazdyno riešutų, 

užmerkite gerą saują razinų 50 gr romo

Pirmiausia
iki purumo išplakite kilogramą grietinėlės. Tada jau kitame inde
plakite 12 trynių. Plakti reikės gana ilgai, kol trynių masė taps puri
ir beveik balta. Tuo metu pasiruoškite sirupą: sumaišykite cukrų ir
vandenį, įdėję vanilės lazdelę, sirupą užvirkite. Plakant dar karštą
sirupą plona srovele pilkite į išplaktus trynius. Jau suplaktą
kiaušinio masę sumaišykite su griliažu ir razinomis. Tada atsargiai
permaišykite šią masę su išplakta grietinėle, kad nesukristų. Paruoštą
masę sudėkite į indelius, išklotus maistine plėvele, kad lengviau būtų
išimti, ir įdėkite į šaldiklį. Gerai uždengtus ledus šaldiklyje galite
laikyti apie savaitę. Iš tokio kiekio gausite 2 kg ledų.

iš “Radijo Virtuvės” Ledų kalnai   2007 08 09

Ledų
pardėvėjo automobilis Lietuvoje į kiemą dar neatvažiuoja, todėl šį
populiariausią vaikų, o ir daugelio suaugusiųjų, skanėstą perkame
parduotuvėse, skanaujame ledainėse, o kas netingi – gali pasigaminti ir
namuose.

“Tommazzo”ledainės Kaune savininkas Tomas Kupčinskas pats be galo mėgstantis
ledus, šiuo verslu susidomėjo prieš keletą metų. Jo ledainėje per dieną
pagaminama pora šimtų kilogramų įvairiausių skonių ledų, kurie tą pačią
dieną ir suvalgomi. Pagrindiniai valgomųjų ledų produktai - pienas,
cukrus ir skoninės medžiagos, kurias T.Kupčinkas vežasi iš Italijos.
Ledainės gamybos ceche lentynose išrikiuotos kelios dešimtys skardinių
ir stiklainių su įvairiausiomis skoninėmis medžiagomis. Ledainės
šeimininkas pabrėžia, kad visos medžiagos yra natūralios, tik stipriai
koncentruotos.
 

T.Kupčinskas sako, kad labiausiai mėgsta arbūzinius, melioninius, kivinius, vyšninius, braškinius, taip pat Rafaello, Kinder surpriseskonio ledus. Valgo ir tradicinius ledus - vanilinius, šokoladinius.
Kasmet ledų gamintojai palepina smaližius įvairiais ledų mišiniais,
pavyzdžiui šokoladiniais ledais su čili pipiru ar su cinamonu. Galima
sumaišyti apie šimtą skonių ledų. „Tomamazzo“ ledainėje kasdien galima rasti apie 30 skonių ledų.

 


apie ledų valgymą galvoja medikai? Klausiame vieno žinomiausių vaikų
gydytojų Algimanto Vingro, ar prisivalgius ledų rizikuojame netekti
balso ar kitaip sunegaluoti. Gydytojas A.Vingras sako, kad jei ledai
valgomi sušilus, skubant ir bet kur - tai ne į naudą tiek vaikui, tiek
suaugusiam žmogui. Pasak gydytojo, vaikams turi būti ugdoma ledų
valgymo kultūra. Ledus gydytojas pataria valgyti atsisėdus, neskubant,
šaukšteliu ar laižant. Tada burnos gleivinė ir gerklė grūdinama.

Be
to, gydytojas A.Vingras mano, kad ledų gamintojai vaikais nesirūpina,
nes beveik negamina neriebų ledų. Gydytojas taip pat pataria pirkti tik
tuos ledus, kuriuose yra kuo mažiau maisto papildų.

Bet
galima ledus pasidaryti ir paties, nors dažnas nė nebandome ledų
gamintis namuose. Tačiau restorano “Neringa” virtuvės šefė Reda
Lišauskienė sako, kad tai yra visiškai įmanoma ir net nesudėtinga. R.
Lišauskienė sako, kad riebios grietinėlės naminius ledus galima gaminti
su įvairiais priedais - uogomis, melionais ar net agurkais ir
bazilikais, bet Reda ledus gamins su griliažu ir rome mirkytomis
razinomis. Tokių naminių ledų gamybai nereikia specialaus ledų gamybos
aparato. Svarbu turėti plaktuvą.

 

Ledams pagaminti reikės:

 

1 kg 35 % riebumo grietinėlės,                           
12 kiaušinių trynių,

300 gr cukraus,

lazdelės vanilės,

100 gr vandens

 

Griliažui pasiruoškite:

300 gr cukraus,

100 gr lazdyno riešutų, 

užmerkite gerą saują razinų 50 gr romo

Pirmiausia
iki purumo išplakite kilogramą grietinėlės. Tada jau kitame inde
plakite 12 trynių. Plakti reikės gana ilgai, kol trynių masė taps puri
ir beveik balta. Tuo metu pasiruoškite sirupą: sumaišykite cukrų ir
vandenį, įdėję vanilės lazdelę, sirupą užvirkite. Plakdami dar karštą
sirupą plona srovele pilkite į jau išplaktus trynius. Jau suplaktą
kiaušinio masę sumaišykite su griliažu ir razinomis. Tada atsargiai
permaišykite šią masę su išplakta grietinėle, kad nesukristų. Paruoštą
masę sudėkite į indelius, išklotus maistine plėvele, kad lengviau būtų
išimti, ir įdėkite į šaldiklį. Gerai uždengtus ledus šaldiklyje galite
laikyti apie savaitę.

Na, o kada ir kaip žmonės apskritai sumanė tokį keistą desertą?

Toli
gražu ne viena šalis skelbiasi esanti valgomųjų ledų išradėja. Anot
istorikų, ledai buvo pradėti gaminti Kinijoje iš pjaustytų vaisių ir
uogų. Ledų gamybą smulkiai aprašo ir senovės graikų gydytojas ir
filosofas Hipokratas.

Italai
šventai tiki, kad būtent jie yra ledų išradėjai. Tuo metu amerikiečiai
taip pat nė už ką nenusileidžia ir tvirtina, kad pirmoji ledų gamybos
mašina buvo išrasta, o ir apskritai ledų valgymo tradicija kilo, būtent
jų šalyje.

Na o į Lietuvą ledai, iš Europos atkeliavo greičiausiai per Lenkijos dvarus ir dabar yra vienas populiariausių desertų.

Laidą rengė Aušra Jūratė ir Lina Okienė.

 

Rodyk draugams

Comments Komentavo 71 »

Virtuvės tema
Menas ir sveikata japono lėkštėje
2007 03 16

 Kapamaki, sakemaki, uramaki, futomaki, maguro suši, sašimi, miso širu, kušijaki, jakitori, surimi, moči, ramen, soba, tempura, jakimono.

Taip atrodo japonų restorano valgiaraštis. Daugumai mūsų šie žodžiai turbūt skamba neįprastai. Kaip nevisai įprasti mūsų skoniui yra ir po jais slypintys patiekalai, dažniausiai gaminami iš ryžių, žalios žuvies ir įvairiausių jūros dumblių.

Ilgą laiką buvusi uždara japonų virtuvė pastaruoju metu skverbiasi į pasaulio restoranus. Taip yra dėl to, kad japonų maistas siejamas su sveikata, ilgaamžiškumu ir natūralumu. Pasak japonologo Svajūno Račelio, japonų virtuvė ypatinga ir išskirtinė, nes kai formavosi tradicinė šalies kultūra, Japonija buvo smarkiai izoliuota. Azija ir Japonija - tai du skirtingi dalykai, pastebi S.Račelis. Kulinarinės tradicijos Japonijoje virė savam katile. Palyginus japonų virtuvę su kinų virtuve, skirtumai akivaizdūs, kaip tarp dangaus ir žemės. Japonai stengiasi pabrėžti patiekalą, paryškinti jo skonį, tuo tarpu kinai, ruošdami vištą gali padaryto žuvies skonį.

Pasak S.Račelio, japonų virtuvėje galima išskirti kelis esminius bruožus: visų pirma sezoniškumą, kuris atsispindi patiekalų pateikime. Įsivaizuokit ruduo, jums atneša sriubos, kurioje plaukioja iš morkos išpjautas lapelis, primenantis paraudonavusį klevo lapą. Kitas dalykas - patiekalų gausa - visko po truputį, daugiausia jūros gėrybių. Reiktų pabrėžti, kad visi japonų patieklai būna labai mažai termiškai apdoroti. Kulinarija japonų gyvenime dažnai prilyginama menui. Japonišką meno kūrinį lėkštėje šiandien kuria ir Radijo virtuvė. Suši mums padės sukurti suši baro “Myiako” padavėja Greta ir sušių gamintojas Gintaras.

Tradicinis japonų užkandis - sušis, šiandien skaičiuoja daugiau kaip 1300 metų ir yra visos japoniškos virtuvės vizitinė kortelė. Sušio klasikinė forma - virtas ryžių ritinėlis su žalia žuvimi, jūros gėrybėmis arba daržovėmis. Bet pirmiausia turėsite apsilankyti didesniame prekybos centre, nes jums reikės įsigyti tokių produktų, kurių mažose parduotuvėlėse, o juo labiau savo šaldytuve, greičiausiai nerasite.

Taigi, bet kokios rūšies sušiams pagaminti reikės: japoniškų ryžių (tiks trumpagrūdžiai arba apvalieji ryžiai), ryžių acto, nori (t.y., džiovintų jūros dumblių lakštų), gari (t.y., marinuoto imbiero), asabi (t.y., žalios japoniškų krienų pastos), sojų padažo, bambukinio kilimėlio sušiams vynioti ir lazdelių valgymui.

Įdarus sušiams galite pasirinkti kuo įvairiausius: labiausiai sušiams tinka agurkai, žalia lašiša, krabų lazdelės, avokadas ar šviežias tunas. Visus šiuos produktus reikėtų supjaustyti ilgomis, maždaug piršto storumo juostelėmis.

Ryžius sušiams profesionalai verda specialiuose puoduose arba garpuodžiuose, tačiau namų sąlygomis tiks ir įprasti. Nepadarykite klaidos ir nedarykite sušių iš ilgagrūdžių birių ryžių, jie tiesiog nesukibs. Norėdami pasigaminti sušių šeimai, išvirkite dvi stiklines ryžių ir juos sumaišykite su pora šaukštų ryžių acto. Ryžius laikykite šiltai.

O dabar jau galite formuoti sušį. Pasitieskite bambukinį kilimėlį, prieš tai apvynioję jį maistine plėvele, o ant jo pasidėkite perpus pepjautą dumblio lakštą. Tada dėkite saujelę ryžių ir priedus, priklausomai nuo to, kokį suši gaminate. Ir susukite į dumblio lakštą. Sušio su lašiša receptą žiūrėkite receptų skiltyje.

Ryžiai, ir ypač iš jų gaminami sušiai, yra tiek tradicinės, tiek šiuolaikinės japonų virtuvės pagrindas. Japonijoje taip pat labai populiari žuvis ir kitos jūros gėrybės. Ryžiai yra pagrindinis japonų virtuvės produktas. Jie suformavo japonų kulinarines tradicija. Seniau ryžiai Japonijoje buvo piniginis vienetas.

Antras pagal svarbą produktas - žuvis. Japonai sako, pirmiausia, valgyk žalią žuvį, vėliau kepk, o paskutiniu atveju virk, kad išliktų visi vitaminai ir mineralinės medžiagos. Per pietus ant japonų stalo galima pamatyti apie 20 skirtingų patiekalų ir tai gali atrodyti kaip degustacija, nes japonai pirmiausia valgo akimis, žuvų spalvos sudaro tarsi piešinius ant stalo.

Štai lietuvių taip mėgstama mėsa, ypač jautiena, Japonijoje visada buvo labai retas produktas, kuris buvo laikomas ne tiek maistu, kiek vaistais. Sakoma, kad nuo kiaulienos ir jautienos kvapo kai kurie japonai galėdavo net apalpti. Pasak japonologo S. Račelio, mėsą japonai vis dėl to retkarčiais valgo, tačiau, pavyzdžiui, česnako į burną niekada neima. Česnakas japonams smirda, tikina S. Račelis, pagal česnako kvapą japonai atskiria tautybę, ar tai japonas, ar korėjietis, ar kinas.

Prieš 150 m., kai Japonija atsivėrė pasauliui, tai japonam dvokė sviestas ir europiečiai, kurie valgė sviestą, net gavo pravardę “žmonės smirdantys sviestu”. Dabar japonai jau valgo sviestą, bet labai mažai. Tačiau atvykę į Europą mėgsta užsitepti juodos ar baltos duonos riekę sviestu ir pasigardžiuodami valgo. Anksčiau Japonijoje mėsą, kurios buvo labai mažai, japonai galėdavo valgyti tik susirgęs, organizmui sustiprinti, vos ne pagal gydytojo receptą. Tačiau suvalgęs mėsos žmogus tris dienas negalėjo lankytis šventyklose, nes buvo manoma, kad mėsa suteršia žmogaus kūną.

Japonai savo virtuvėje visiškai nenaudoja druskos. Puikus jos pakaitalas yra sojų padažas. Valgant sušiai mirkomi į sojos padažą ir pagal skonį dar įsimaišoma asabi, t.y., krienų pastos. Suši reiktų valgyti vienu kasniu, kad perkandus niekas neišbyrėtų. Tada reiktų užsikąsti marinuotu imbieru, kuris numalšina skonio receptorius. Ragaudami kitą suši, geriau jausite naują skonį.

Japonai ant stalo deda keliolika patiekalų ir juos dalinasi. Valgydami jie garsiai čepsi, parodydami, kad jiems labai skanu, sako S. Račelis, nes tyliai valgyti yra tiesiog nemandagu ir šeimininkas gali net įsižeisti. Maistas patiekamas kiek įmanoma karštesnis. Pavyzdžiui karšti makaronai valgomi traukiant kartu su oru, gal taip jie kiek atvėsta, svarsto S.Račelis . O japoniški paplotėliai moči yra pakankamai lipnūs. Kadangi japonai valgo labai godžiai, todėl net paistaiko atvejų, kai vyresnio amžiaus žmonės paspringsta. S.Račelis prisimena atvejį, kurį aprašė net laikraštis, kai senelis paspringo paplotėliu moči, bet anūkė nepasimetė ir dulkių siurbliu ištraukė seneliui iš gerklės paplotėlį, taip išgelbėdama jam gyvybę. Tokei japonų valgymo įpročiai vakariečiams labai neįprasti, bet, kaip sakoma, atsidūręs Romoj elkis kaip romėnas.

Taigi, ir jūs namuose prisigaminę įvairiausių sušių, čepsėkite į sveikatą.
Laidą rengia Lina Okienė ir Aušra Jūraitė.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 124 »

2007 03 09

Radijo
virtuvė siūlo karšto šokolado išsivirti namuose. Pasak pirmųjų
šokoladinių Vilniuje savininko, šokolado aistruolio Algimanto
Jablonsko, karštą šokoladą gali išsivirti kiekvienas, nes tam reikės
juodo šokolado, pieniško šokolado ir pieno. Karštą šokoladą galite
pagardinti čili pipirais ar riešutais, konjaku ar brendžiu.

Visi
šie priedai puikiai tiktų ir saldainių gamybai. Tačiau pasigaminti
saldainį, ypač pirmą kartą tai darant namuose, trunka gerokai ilgiau
nei išsivirti karštą šokoladą. Bet neišsigąskite — užtruksite tikrai
ne ilgiau nei valandą.

Ponas
Algimantas sako, kad saldainius pakankamai paprasta pasigaminti
namuose, kadangi jiems nereikia nieko ypatinga. Bet reikės grietinėlės,
šokolado. Earl Grey arbatos, apelsinų ir cukraus. Ponas Algimantas
ramina, kad gaminant šituos saldainius nieko negalima sugadinti,
blogiausiu atveju, saldainiai gali būti arba per kieti, arba per
skysti. Bet tai nebėda. O jei saldainiai bus netaisyklingi, tai jiems
suteiks tik papildomo žavesio, ramina ponas Algimantas. O svarbiausia
šių saldainių gamybai nusipirkti tinkamą šokoladą, kuriame kakavos
produktų būtų ne mažiau kaip 56 procentai.

Išsamų saldainių ir karšto šokolado receptą žiūrėkit receptų skiltyje.

Norint
papasakoti, kaip per tris tūkstančius metų šokoladas tapo mūsų
kasdienybe, reikėtų labai daug laiko. Trumpai kalbant, sakoma, kad
šokoladas atsirado jau tūkstantis metų prieš Kristų dar majų
civilizacijos laikais, kai buvo užveistos didžiulės kakavmedžių
plantacijos.

Šokoladą
labai vertino actekai, tikėję, kad kakavos sėklos į žemę papuolė iš
Rojaus, tad iš kakavmedžio sklinda išmintis ir jėga. Kakavos pupelės
actekams atstojo ir pinigus. Šokoladas visą laiką buvo prabangos
dalykas ir šokoladą galėjo gerti tik turtingas ir kilmingas žmogus,
nes, sakydavo, kad jis geria „tiesiog pinigus“.

Europietiško
šokolado chrestomatija galėtų būti prieš kelerius metus pasirodęs
filmas “Šokoladas”. Jį, ko gero, prisimena dažnas, užsukęs į Lietuvoje
dygstančias rankų darbo šokolado parduotuvėles. Europiečiai pirmą kartą
šokolado paragavo 16-ame amžiuje, kai kakavos pupelių atvežė Kolumbas.
Ilgą laiką šokoladas buvo vartojamas tik kaip gėrimas ir tik 19-ojo
amžiaus pabaigoje Hamburge buvo pagaminta pirmoji šokolado plytelė.


tiesų, suvalgę šimto gramų šokolado plytelę, gauname 550 kcal. Todėl
šokoladą nedideliais kiekiais patariama valgyti lakūnams, sportininkams
ir egzaminams besiruošiantiems studentams ir moksleiviams. Sakoma, kad
šokoladas net padeda išvengti depresijos. Ar tai tiesa, teiraujamės
psichologės Agnės Matulaitės.

A.M.:
Taip galima galvoti, nes pati šokolado struktūra, pats valgymo
momentas, kai jis tirpsta burnoje iš tikrųjų veikia žmones raminančiai.
Be to, šokolado valgymas padeda išsiskirti laimės hormonu vadinamai
medžiagai - seratoninui, kuris padeda aktyvuoti smegenis.

R.V.: Ar tikrai šokoladas padeda įveikti stresą?

A.M.:
Ne visai. Jeigu mes valgome šokoladą bėgdami, paskubomis, tai tik tuo
metu patenkinsime savo nerimą. Ir tik susidaro įspūdis, kad užpildome
savo vidinę tuštumą. Šokoladą reikia valgyti pasigardžiuojant, rinktis
geriausia juodą šokoladą ir patartina brangesnį.

R.V.: Šokolado norisi žiemą labiau nei vasarą. Ar tai tiesa?

A.M.:
Jeigu manytume, kad žiemą mums dažniau būna liūdna, kad dažniau
depresuojame, esame nelabai patenkinti savimi tai galima sakyti, kad
taip.

R.V.: Ar psichologai žino tokį reiškinį kaip priklausomybė nuo šokolado?

A.M.:
Taip. Prie šokolado galima priprasti taip pat, kaip ir prie
televizoriaus, narkotikų ar alkoholio. Todėl ir sakau, kad šokoladas
neturėtų tapti kažkokių malonumų pakaitalu. O nedidelis kiekis šokolado
tikrai yra naudingas.

Įdomu
kokį poveikį šokoladas daro mūsų sveikatai. Neretai galima išgirsti
vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Vieni aiškina, kad šokoladas
veikia kaip antioksidantas, tuo metu kiti sako, kad jis didina
cholesterolio kiekį.

Grožio
centrai reklamuoja gydomasias šokoladines kaukes ir anticeliulitines
procedūras, o kiti aiškina, kad šokoladas tukina. Kur tiesa, o kur
melas, teiraujamės dietologės Daivos Pipiraitės.

D.P.:
Kadangi šokoladas turi tam tikrų antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių
medžiagų, tai teigiama, kad šokoladas netgi apsaugo cholesterolį nuo
oksidavimosi ir yra duomenų, kad nedidina cholesterolio kiekio
kraujyje. Tačiau šokolade yra sočiųjų riebalų, kurie cholesterolį
veikia neigiamai.

R.V.: Ar šokoladas yra antioksidantas?

D.P.:
Taip, šokolade yra antioksidantų, flavonoidų, ir jų kiekis yra gerokai
didesnis nei žalioje arbatoje ir raudoname vyne. Tačiau, manoma, kad
gamybos procese tie antioksidantai suyra. Todėl pasakyti, ar iš tiesų
jų poveikis organizmui jaučiamas valgant šokoladą, yra sunku.

R.V.: Ar tarp šokolado ir storulių dėti lygybės ženklą?

D.P.:
Tikrai ne. Tačiau šokoladas yra kaloringas produktas ir linkę priaugti
svorio, jo D.P.: Odai galbūt. Manoma, kad pieninis šokoladas padidina
riziką atsirasti spuogams. O apie saldumynų poveikį karieso
atsiradimui, nuolat įspėja odontologai.

Pasak
Algimanto Jablonsko, pastaruoju metu ypač populiarūs darosi neįprasto
skonio saldainiai – su čili pipirais arba pelėsiniu. Ir turbūt niekas
negalėtų paaiškinti, kodėl per trumpą laiką taip pakito lietuvių skonio
receptoriai. Dar neseniai populiariausi buvo juodojo šokolado
saldainiai su tradiciniais įdarais. Ir ne vienas turbūt prisimena
sovietmečiu iš fabrikų atnešamų šokoladinių žuvų skonį. Dabar pasaulyje
gaminama tiek daug rūšių šokolado, kad sakoma, tiems, kurie nori
sukurti naujo skonio šokoladinį saldainį, dažnai tenka nusivilti.
Tačiau šokoladininkai rankų nenuleidžia. Radijo virtuvės svečias
Algimantas Jablonskas yra sukūręs 70 rūšių saldainių ir sako, kad jam
tai dar ne riba.

Priedai
 Ryto garsai : Šokolado skonis

                                

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

 

 
                                        Gal kas užsirašė lašišos receptą?

                                          Beatos vedamoje LRT laidoje
                                   
Kulinarinės kelionės     Sekmadienį 13.00
                                                                        Penktadienį 10:40  (kart.)

 

 

Rodyk draugams

Comments Komentavo 7 »


  • VIDEO






















  • ...



  • Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
  • Nauji įrašai

  • Nauji komentarai

  • Twitter Updates